Kasmet kovo mėnesį vykstantys Frankofonijos renginiai įvairiais aspektais pristato prancūziškai kalbančių šalių kalbą ir kultūrą, tad Frankofonijos mėnesio renginių lankytojams tikrai nebereikia pristatyti, ką reiškia žodis „frankofonija“.

„Frankofonija geriausiai atspindi savo laikmetį“ –  rašė ne kartą Vytauto Didžiojo universitete viešėjęs Prancūzijos komunikacijos srities profesorius Dominique Wolton. Ši mintis atskleidžia didėjančią prancūziškai kalbančių valstybių (Prancūzijos, Kanados, Belgijos, Šveicarijos ir kt.) įtaką ir šiose šalyse gimstančių naujų idėjų, požiūrių svarbą visam pasauliui. Turint omenyje tai, kad dabartinės demografinės tendencijos skelbia prancūziškai kalbančių žmonių augimą (iki 2050 m. jų skaičius turėtų išaugti iki 700 milijonų), pasaulis vis dažniau atsigręžia į frankofoniškąjį pasaulį ir semiasi iš jo naujų idėjų bei patirčių.

Frankofonijos mėnesio renginių Kaunas laukia kiekvieną kovo mėnesį, bet 2019 metai buvo išskirtiniai! 2019 m. vasario mėnesį VDU Frankofonijos šalių centras pradėjo naują Frankofoniškojo pavasario renginių ciklą. Vasario-balandžio mėnesiais centras pristatė renginių programą ir kvietė visus mąstyti, mėgautis ir pažinti daug netikėtų frankofoniškų dalykų.

2019 m. vasario 21 dieną, 17.30 val. (V. Putvinskio g. 23-102) vyko istoriko Simono Jazavitos paskaita „Motiejus Pečiulionis – Fontainebleau artilerijos mokyklos auklėtinis ir vienintelis Lietuvos generolas, kovojęs partizaniniame kare“, kurioje lektorius gaivino istorinę praeitį ir atmintį.

2079 m. vasario 28 dieną, 17.15 val. (V. Putvinskio g. 23-102) buvo surengta VDU Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros profesorės Mildos Danytės paskaita „Kaip vystosi pasaulis, kai berniukų gimstamumas katastrofiškai krenta: Elisabeth Vonarburg garsusis mokslinės fantastikos romanas „Motinų šalies kronika“ (Chroniques du pays des mères)“.

2019 metų Frankofonijos mėnuo atspindėjo Užsienio reikalų ministerijos, Prancūzų instituto Lietuvoje, VDU Frankofonijos šalių centro ir kitų Lietuvos prancūzų kultūros centrų paskelbtą bendrą tematiką „Istorija ir modernumas“, kuri yra skirta Lietuvos įstojimo į Tarptautinę Frankofonijos organizaciją (pranc. OIF – Organisation internationale de la francophonie) 20-mečiui.

„Ši sukaktis mums visiems primena 1999 metų rugsėjo 4 dieną, kai Monktone (Kanadoje) vykusiame Frankofonijos viršūnių susitikime Lietuvai buvo suteiktas stebėtojo statusas Tarptautinėje Frankofonijos organizacijoje, įkurtoje 1970 m. kovą. Nuo tada kovas tarptautiniu mastu skelbiamas Frankofonijos mėnesiu“, – teigia VDU Frankofonijos šalių centro vadovė prof. Aurelija Leonavičienė.

Minėdamas Lietuvai reikšmingą sukaktį, įprasminančią Frankofonijos mėnesį, VDU Frankofonijos šalių centras kovo 5 d., 17.30 val. kvietė į viešą paskaitą „Prancūzų romanas šiandien ir literatūros premijos“, kurią skaitė Vilniaus universiteto prof. dr. Vytautas Bikulčius.

Kelionę po kino ir literatūros pasaulį bei šių pasaulių sąsajas kovo 19 d., 11 val. pratęsė iš Kanados atvykusi literatūrologė Sara Bédard-Goulet. Viešnios paskaita „Simon Roy romano „Mano gyvenimas, įkvėptas Kubriko“ intermedialios sąsąjos“ atskleidė tarpdisciplininį požiūrį į literatūros kūrinį, intermedialią jo analizę ir, žinoma, dar kartą supažindino susirinkusiuosius su Kanados grožine literatūra.

Na, o kokia gi būtų pažintis su frankofoniškąja literatūra be Prancūzijos grožinės literatūros? Kaip tik apie tai buvo kalbama kovo 26 d., 17.30 val., VDU mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23-102) vyksiančiame literatūros vakare „Patricko Modiano kūrybos horizontai“, kuriame prof. dr. Aurelija Leonavičienė ir dr. Inga Litvinavičienė aptarė 2014 m. Nobelio literatūros premiją gavusio prancūzų rašytojo Patricko Modiano gyvenimą ir kūrybą, jo romanų vertimo į lietuvių kalbą ypatumus ir tarpkultūrinės komunikacijos iššūkius. Rašytojo kūrinių ištraukas skaitė Kauno nacionalinio dramos teatro aktorė Ugnė Žirgulė.

2019-ųjų Frankofonijos mėnesio tematiką „Istorija ir modernumas“ mums visiems dar kartą priminė ir įprasmino konferencija „Politikos ir kultūros įvairovė prancūziškai kalbančiame pasaulyje: tarp dabarties ir praeities“, kuri vyko kovo 14 d., nuo 10 val., VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28). Pranešimus skaitė Europos Parlamento Baltijos šalių politikos ekspertas p. Philippe Perchoc, VDU prof. Gintautas Mažeikis,  dr. Giedrė Pranaitytė, dr. Andrius Švarplys ir kt.

Konferencijoje buvo nagrinėjama lietuvių politinė veikla Šveicarijoje XX a. pradžioje, išsamiai aptariami Prancūzijos „naujieji filosofai“ ir naujosios kairės kaita, prancūzų kultūrinės diplomatijos tradicijos ir iššūkiai, prancūzų kolektyvinė tapatybė Europos integracijos istorijoje ir daug kitų įdomių frankofoniškojo pasaulio klausimų.

2019 m. balandžio 8 dieną, 17:15 val. (V. Putvinskio g. 23, 102 a.) centras pakvietė didelius ir mažus į Jurgos Vilės ir Linos Itagaki komiksų knygos „Sibiro haiku“ pristatymą. 2018 metų Lietuvos Metų knygos vaikams nominaciją gavusios knygos aptarime dalyvavo autorė Jurga Vilė ir dailininkė Lina Itagaki. Jos atsakė į skaitytojus dominančius klausimus, aptarė knygos rašymo procesą, papasakojo, kas įkvėpė parašyti knygą vaikams ir kaip tokia rimta tremties į Sibirą tema ėmė ir prabilo į skaitytojus frankofoniškoms šalims būdinga komiksų kalba.

2018 m. Lietuvos Metų knyga vaikams neatsitiktinai buvo pristatyta Frankofoniškojo pavasario renginių cikle. Su prancūzakalbių šalių kultūromis knygą sieja ne tik pasirinktas komiksų žanras, bet ir tai, kad visai neseniai, 2019 metų frankofoniškojo kovo pradžioje Prancūzijos leidykla „Sarbacane“ išleido „Sibiro haiku“ vertimą į prancūzų kalbą „Haïkus de Sibérie“ (vertė Mariel Vitureau).

VDU Frankofonijos šalių centras, tęsdamas Frankofoniškojo pavasario renginius, surengė susitikimą su žymiu teatro režisieriumi, prof. Gyčiu Padegimu, kuris 2019 m. balandžio 11 d., ketvirtadienį, 15 val. skaitė viešąją paskaitą „Prancūzų modernaus teatro gimimas“.

Dramos spektakliai dažnai padeda žmogui kitomis akimis pažvelgti į jį supančią tikrovę ir pastebėti savojo gyvenimo žavesį. Režisierius Gytis Padegimas savo kūrybiniame kelyje ištikimai puoselėja gyvenimo dvasinio atvirumo idealus, teigdamas: „Mane domina tikrumas, nuoširdumas, autentika, o šie dalykai niekada nesensta. Gyvenimas yra sunkus ir pilnas iššūkių, todėl teatras neturėtų stumti žmogaus į depresiją. Jis turi padėti įveikti iššūkius. Teatras turi būti kaip draugas, o draugas yra tas žmogus, kuris padeda išgyventi sunkiausias akimirkas.“

VDU Frankofonijos šalių centras taip pat kvietė į Krašto apsaugos ministerijos Euroatlantinio bendradarbiavimo departamento patarėjo dr. Eriko Kauko paskaitą  „Lietuvos ir  Prancūzijos karinis bendradarbiavimas transatlantinių santykių kontekste“, kuri įvyko 2019 m. balandžio 25 d., ketvirtadienį, 17.30 val.

Lietuvą ir Prancūziją sieja ilgamečiai kultūriniai, diplomatiniai ir kariniai ryšiai. Kalbant apie esminius istorinius aspektus, būtina turėti omenyje, kad Prancūzija niekada nepripažino Baltijos šalių aneksijos ir nuosekliai palaikė Lietuvos laisvės siekį. Šiuo metu abi valstybės laikosi vieningos pozicijos kovodamos su tarptautinio terorizmo ir hibridinio karo grėsmėmis. Intensyvus bendradarbiavimas ir strateginė partnerystė prancūzams ir lietuviams yra būtini tiek pasitinkant naujus iššūkius transatlantiniam saugumui, tiek mėginant nustatyti NATO politinės darbotvarkės svarbiausius prioritetus. Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo kalbose ne kartą yra užsiminusi apie svarbų Prancūzijos vaidmenį tarptautinėje arenoje: „Lietuva vertina ryžtingus Prancūzijos veiksmus prisidedant prie mūsų regiono saugumo, šios šalies lyderystę kovoje su klimato kaita ir sprendžiant kitus svarbius globalios darbotvarkės klausimus“.