Šių metų spalio 22 dieną, Humanitarinių mokslų fakultete, Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedroje viešėjo Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos Valdybos narė, vertėja ir vertimo tyrėja dr. Rasa Di Pasquale ir skaitė viešąją paskaitą „Meninės literatūros vertimas ir vertėjo vaidmuo“ vertimą studijuojantiems Užsienio kalbų ir kultūrų bakalauro studijų programos Frankofonijos studijų, Italistikos ir romanų kalbų bei Vokiečių kalbos ir komunikacijos specializacijų studentams.

      Dr. R. Di Pasquale dalinosi su studentais didele vertimo patirtimi, aptarė konkrečius vertimo iš italų kalbos į lietuvių kalbą sunkumus, verstinus šiuolaikinių italų autorių kūrinius, savo asmeninį kelią, atvedusį į literatūros vertėjus ir bendravimą su verčiamų kūrinių autoriais. Kalbėdama apie prasmingą, visuomenės kultūrinį pažinimą didinantį vertėjo darbą lektorė gyvai ir įdomiai papasakojo apie vertėjo dieną ir darbo pobūdį. Tarsi perfrazuodama italų semiotinės vertimo teorijos atstovo Umberto Eco mintis dr. R. Di Pasquale vaizdžiai iliustravo, kaip vertėjas atlieka derybininko vaidmenį: derasi su verčiamu autoriumi, leidėju, redaktoriumi, ieško taikliausios frazės ar žodžio, kreipiasi į ekspertus ir Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, ir visais būdais stengiasi prakalbinti verčiamą kūrinį lietuvių kalba. O kur dar vertėjo derybos su pačiu savimi? Jis niekad nepaliauja svarstyti, ieškoti ir spręsti, kurias reikšmes perteikti, kurių atsisakyti, kaip perfrazuoti ir kaip kultūriškai pritaikyti vieną ar kitą teksto vietą. Štai todėl vertėjas visada yra derybininkas, kuriantis dviejų kultūrų dialogą.