2016 metų spalio 27 dieną Vytauto Didžiojo universiteto daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre pradėjo veikti Frankofonijos šalių centras. Intensyvesnio prancūzų ir lietuvių akademinio bendradarbiavimo idėja buvo sėkmingai įgyvendinta, kai Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis ir Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje J. E. Philippe Jeantaud pasirašė sutartį dėl Frankofonijos šalių universitetinio centro steigimo.
Frankofonijos šalių centras savo veiklą grindžia oficialiais nuostatais, patvirtintais Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2018 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. 7-2. Dokumente nurodoma, kad centras siekia ne tik vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus drauge su kitais Frankofonijos šalių universitetais, bet ir didinti prancūzakalbių valstybių kultūros žinomumą ir puoselėti dar glaudesnius ryšius su tokiomis organizacijomis kaip UNESCO ir Jungtinių Tautų Organizacija.
Frankofonijos šalių centro iniciatyva yra rengiamos paskaitos, diskusijos ir seminarai, kuriuose sistemingai aptariami globalizacijos iššūkius patiriančiam pasauliui aktualūs visuomeniniai reiškiniai. Šios veiklos sritys – svarbios atsižvelgiant ir į Tarptautinėje frankofonijos organizacijoje Lietuvai suteiktą stebėtojos statusą.
„Mokslo ekspertų ir diplomatų akademinėmis paskaitomis realizuojamas vienas iš svarbiausių centro tikslų – puoselėti ir skleisti Lietuvoje prancūzų kalbą, frankofoniškųjų šalių kultūros vertybes, ir remti Frankofonijos šalių kultūrinį, politinį, ekonominį atstovavimą Lietuvoje“, – tvirtina Frankofonijos šalių centro vadovė, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros vedėja prof. Aurelija Leonavičienė.
1989 metais bendromis Lietuvos ir išeivijos lietuvių mokslininkų pastangomis pradėjus veikti Vytauto Didžiojo universitetui, o 1990 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomą valstybę, imta naujai skleisti ir puoselėti Kauno frankofoniškąją tradiciją ir gaivinti humanitarinę mintį. Svarbu prisiminti, kad būtent šiame universitete jau du dešimtmečius rengiami prancūzų filologai. Be to, politologijos, ekonomikos, menotyros ir kitų specialybių studentai taip pat turi galimybę mokytis prancūzų kalbos ir plėsti kultūrinį akiratį.
VDU profesorės A. Leonavičienės teigimu, prieš Antrąjį pasaulinį karą Kaunas labiausiai iš visų Lietuvos miestų orientavosi į Vakarus, o vienas iš didžiausių tuometinių kultūrinės traukos centrų buvo Paryžius. Pažymėtina, kad Prancūzija tuo metu simbolizavo Vakarų Europos kultūros lobyną. Stengdamiesi perimti modernią vakarietišką kultūrą įvairių mokslų atstovai lietuviai studijavo Prancūzijoje ar Šveicarijoje, dailininkai sėmėsi įkvėpimo iš prancūzų meno, vertėjai gausiai vertė prancūzų literatūrą ir formavo skaitytojų skonį, rašytojai sekė prancūzų literatūros pavyzdžiu, o daugelyje mokyklų buvo dėstoma prancūzų kalba. Tokiu būdu Kaune daugėjo galinčių bendrauti prancūziškai ir pamažu formavosi frankofoniškoji tradicija, kuri sovietinės okupacijos metais netgi tapo kultūrinės rezistencijos dalimi.
Frankofonijos šalių centras, šiuo metu palaikantis dialogą su prancūziškai kalbančiu pasauliu ir saugantis frankofoniškas Lietuvos, ypač prieškarinio Kauno tradicijas, siekia stiprinti prancūzų kalbos mokymą ir skatinti platesnį jos vartojimą mūsų valstybės viešojoje erdvėje. Frankofonijos šalių centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Kauno miesto savivaldybe ir Prancūzų institutu Lietuvoje jau kelerius metus aktyviai dalyvauja organizuojant Frankofonijos mėnesį Kaune.
Dar viena novatoriška iniciatyva startavo 2019 metais, nes Vytauto Didžiojo universitete pirmą kartą buvo surengtas Frankofonijos pavasaris, kurio renginiai vyko nuo vasario pradžios iki gegužės pabaigos. Renginiuose Kanados fantastinę literatūrą pristatė prof. Milda Danytė, lietuvių kilmės Kanados rašytojo Antano Šileikos literatūrinių tekstų subtilumus nagrinėjo vertėja – praktikė Kristina Aurylaitė, o prancūzų teatro klodus atvėrė režisierius prof. Gytis Padegimas. Nobelio premijos laureato Patrick Modiano kūrybą nuosekliai aptarė prof. Aurelija Leonavičienė ir dr. Inga Litvinavičienė, o tekstų fragmentus skaitė Kauno dramos teatro aktorė Ugnė Žirgulė.
Kauniečiai ir miesto svečiai nuosekliai supažindinami su Prancūzijos bei kitų frankofoniškųjų šalių politikos ekspertų moksliniais darbais bei viešosios ir kultūrinės diplomatijos praktinio vykdymo ypatumais tarptautinėje arenoje. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis teigia, kad šiandien mokantis kalbų svarbu perprasti ir konkrečių regionų kultūrinius kontekstus, įskaitant ir politiką. Beje, prancūziškai yra kalbama itin įvairiuose kraštuose, pradedant Europa, Kvebeko sritimi Kanadoje ir baigiant Afrikos valstybėmis. „Mes orientuojamės į konkrečių regionų pažinimą, priešingai nei kitos aukštosios mokyklos Lietuvoje, kurios moko abstrakcijų, nesuteikdamos realių instrumentų. Prancūzų kalba yra viena iš pasaulinių kalbų, ja kalba milijonai žmonių, todėl atsiveria galimybės dirbti globaliai“, – pabrėžia fakulteto dekanas.
Frankofonijos šalių centre daug dėmesio skiriama Prancūzijos kultūrinei diplomatijai ir jos vykdymui Lietuvoje. VDU Frankofonijos šalių centro ir Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto bendra iniciatyva 2019 m. kovo 14 d. buvo surengta tarptautinė konferencija Politikos ir kultūros įvairovė prancūziškai kalbančiame pasaulyje: tarp dabarties ir ateities – La diversité culturelle et politique dans le monde francophone: entre le présent et l’avenir. Konferencijoje dalyvavo mokslininkai iš Lietuvos ir Prancūzijos : Prof. Gintautas Mažeikis, Dr. Philippe Perchoc, Dr. Giedrė Pranaitytė, Dr. Sima Rakutienė, Dr. Andrius Švarplys, Dr. Giedrius Česnakas, doktorantė Rasa Zozaitė.
Frankofonijos studijos taip pat lieka itin svarbia šio centro veiklos dalimi. Siekdama skatinti prancūzų kalbos ir kultūros sklaidą šalyje, Prancūzijos ambasada sutartyje dėl Frankofonijos šalių universitetinio centro steigimo Nr. 1 – 101 įsipareigoja padėti VDU skleisti informaciją apie prancūzų kalbos svarbą, universitete vykdomas frankofoniškąsias studijų programas.
Doc. R. Eidukevičienė pastebi, kad šiandien Lietuvoje prancūzų kultūra darosi vis populiaresnė: „Ilgą laiką pas mus Prancūzija buvo menkai pažįstama, bet pastaraisiais metais ši šalis pasidarė labai populiari. Dabar madingi Provanso stiliaus interjerai, kepyklėlės, maisto degustacijos vakarai. Vis dėlto iš tikrųjų pajusti prancūzišką dvasią ir kultūrą gali tik tada, kai moki kalbą. Visa kita – paviršinis blizgesys. Jei norite suprasti prancūzų šansonus, teatrą, kiną, maistą, madą, užmegzti glaudesnį ryšį su Prancūzija – reikia mokėti jos kalbą.“
Vytauto Didžiojo universiteto modernumas, tarptautiškumas, artes liberales principais pagrįstos studijos, demokratinės vertybės yra labai artimos prancūziškai gyvenimo sampratai: „Įvertinus visą dabartinį ir istorinį frankofoniškąjį Kauno kontekstą ir Vytauto Didžiojo universiteto tarptautiškumą, nemažą įdirbį skleidžiant prancūzų kultūrą, tampa visiškai aišku, kodėl Prancūzijos ambasada Lietuvoje pasirinko VDU ir jame nusprendė steigti Frankofonijos šalių centrą. Žinoma, šis centras yra labai svarbus ir Vytauto Didžiojo universitetui, kuris jau plečia tarptautinius ryšius su frankofoniškuoju pasauliu bei didina bendradarbiavimą su Prancūzijos ir kitų prancūzakalbių šalių ambasadomis bei tarptautinėmis frankofoniškomis organizacijomis“, – centro steigimo svarbą VDU pabrėžia prof. A. Leonavičienė.